Pasak žolininkės Nijolės Degutienės, negatyvios emocijos, tokios kaip stresas, baimė ar pyktis, gali sukelti net 70 proc. visų ligų. Ji teigia, kad adrenalinas ir noradrenalinas, išsiskiriantys reaguojant į šias emocijas, daro žalą kraujagyslėms, o labiausiai nukenčia skrandis.
Norint išvengti skrandžio problemų, būtina ne tik keisti gyvenimo būdą, bet ir pasinaudoti liaudies medicinos patarimais. Pirmiausia, anot žolininkės, reikėtų atsisakyti įprastų aliejų ir rinktis švelnesnius variantus, pavyzdžiui, avokadų, žemės riešutų ar vynuogių kauliukų aliejų, kurie mažiau dirgina skrandį.
Rūgštingumui mažinti rekomenduojamas kiaulpienių šaknų nuoviras arba jų lapai. Taip pat galima gerti šiltame vandenyje ištirpintą medų prieš valgį, o jei rūgštingumas per mažas – šaltame vandenyje ištirpintą medų.
Gydant skrandžio problemas, naudinga gerti vaistažolių arbatas. Žolininkė siūlo arbatą iš medetkų, marenikių ir ugniažolių, kurią reikėtų užplikyti verdančiu vandeniu ir gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Tokia arbata gali padėti greičiau užgyti skrandžio pažeidimams.
Jeigu pasireiškia pirmieji skrandžio negalavimai, padėti gali dilgėlių ir medetkų arbatos, nes šios žolelės malšina uždegimą ir gali užkirsti kelią opų atsiradimui. Tačiau dilgėlės tirština kraują, todėl kartu rekomenduojama vartoti kraują skystinančias priemones, pavyzdžiui, kiaulpienes ar jų vyną.
Be to, primiršta, bet veiksminga priemonė skrandžiui – dedešvų arbata. Jos du šaukštelius užpilus šaltu vandeniu vakare ir pašildžius ryte, galima gerti du kartus per dieną, ypač jei negalavimai dar tik prasideda.
Jei skrandžio skausmai yra neseni ir nežinomos kilmės, gali padėti marenikių ir melisų nuoviras, kurį reikėtų gerti savaitę stebint savijautą. Tačiau jei skausmo priežastis yra stresas, jis gali užsitęsti, o jei problema susijusi su maistu – dažniausiai praeina savaime.
Ugniažolė yra dar viena vertinga žolė, kuri, pasak žolininkės, ne tik padeda gydyti skrandžio žaizdas, bet ir gali stabdyti vėžinių ląstelių augimą. Todėl ugniažolių arbata naudinga ne tik esant skrandžio opoms, bet ir profilaktiškai.
Svarbu stebėti, kada pasireiškia skrandžio skausmai. Jei jie kyla naktį, gali būti refliuksas ar dvylikapirštės žarnos opa. Jei skausmas atsiranda po riebaus maisto, galima įtarti tulžies ar kasos problemas. Skausmas iškart po valgio rodo skrandžio sutrikimus, o jei jis pasireiškia po kelių valandų – gali būti susijęs su dvylikapirštės žarnos opa ar žarnyno veiklos sutrikimais. Dažniausiai opinės ligos paūmėja pavasarį ir rudenį.
Jei skrandžio skausmai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.